Melisa: kam vartojama, kiek laiko ir nuo kelerių metų

Melisa (Melissa officinalis), lietuviškai dar vadinama citrinžole, yra notrelinių šeimos daugiametis augalas su būdingu citrinos kvapu. Vaistinė žaliava yra lapai — Melissae folium.

Europos Sąjungoje melisos lapų preparatai registruoti kaip tradicinės vartosenos augaliniai vaistai dviem indikacijoms: lengviems psichinės įtampos simptomams su miegu ir lengviems virškinimo nusiskundimams. Vartojama nuo 12 metų, ne ilgiau kaip dvi savaites.

Registruotos indikacijos

EMA augalinių vaistinių preparatų komiteto monografijoje nurodytos:

1. Lengvų psichinės įtampos simptomų malšinimas ir pagalba užmiegant.
2. Simptominis lengvų virškinimo nusiskundimų gydymas, įskaitant pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi.

Registracijos pagrindas — tradicinė vartosena: mažiausiai 30 metų saugaus vartojimo, iš jų bent 15 metų ES. Tai reiškia, kad veiksmingumas laikomas tikėtinu remiantis patirtimi, o ne įrodytu klinikiniais tyrimais.

Praktinė riba aiški. Melisa registruota lengviems simptomams — tokiems, kurie netrukdo gyventi, bet trukdo užmigti ar sukelia pilnumo jausmą po valgio. Nerimo sutrikimas, lėtinė nemiga ir dirgliosios žarnos sindromas yra diagnozės, o ne šios indikacijos.

Kaip veikia

Melisos lapuose yra eterinio aliejaus su citrale, citronelaliu ir geranioliu, taip pat rozmarino rūgšties bei kitų fenolinių junginių.

Tyrimuose in vitro rozmarino rūgštis slopina GABA transaminazę — fermentą, skaidantį slopinamąjį neuromediatorių GABA. Teoriškai tai reikštų ilgesnį GABA veikimą ir raminamąjį poveikį. Ar toks mechanizmas veikia žmogaus organizme geriamosios arbatos dozėmis, neįrodyta, ir EMA vertinimo ataskaitoje tai lieka hipoteze.

Virškinimo srityje aiškinimas paprastesnis: karčiosios ir eterinės medžiagos veikia spazmolitiškai ir mažina dujų kaupimąsi.

Dozavimas ir paruošimas

Konkretus kiekis nurodytas pakuotėje. EMA monografijos rėmai suaugusiems ir vyresniems nei 12 metų paaugliams:

Arbatai vandenį reikia užpilti verdantį ir indą uždengti. Melisos veikliosios medžiagos yra lakios — atviras puodelis reiškia, kad dalis eterinio aliejaus išgaruoja kartu su garais.

Miegui melisa geriama likus maždaug pusvalandžiui iki gulimosi, virškinimui — po valgio.

Saugumas

Melisa laikoma viena saugesnių vaistažolių. Monografijoje nepageidaujamų reakcijų nenurodyta, o kontraindikacija tik viena — padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai.

Keli praktiniai dalykai vis dėlto verti dėmesio.

Nėštumas ir žindymas. Duomenų nėra, todėl vartojimas nerekomenduojamas.

Skydliaukės ligos. Laboratoriniuose tyrimuose melisos ekstraktai slopino skydliaukę stimuliuojančio hormono jungimąsi prie receptorių. Klinikinės reikšmės tai neturi patvirtintos, tačiau vartojantiems levotiroksiną ar sergantiems skydliaukės ligomis apie reguliarų melisos vartojimą verta pasakyti gydytojui.

Mieguistumas. Melisa registruota miegui palengvinti, tad savo poveikį atlieka — derinant su raminamaisiais ar alkoholiu jis gali sumuotis.

Kada nebeužtenka arbatos

Dvi savaitės yra ne rekomendacija, o riba. Jei po jų vis dar sunku užmigti, tai nebėra „lengvas įtampos simptomas“.

Lėtinei nemigai gydyti pirmo pasirinkimo priemone laikoma kognityvinė elgesio terapija. Nuolatinis pilvo pūtimas, viduriavimo ir vidurių užkietėjimo kaita ar svorio kritimas taip pat yra priežastis kreiptis į gydytoją, o ne keisti arbatos rūšį.

Melisa gerai atlieka tai, kam registruota: nuramina įtemptą vakarą ir palengvina sunkumo jausmą po valgio. Ligų ji negydo ir tam nėra skirta.