Pasiflora: kam vartojama, ką sako EMA ir kokie įrodymai

Pasiflora (Passiflora incarnata) yra Passifloraceae šeimos vijoklinis augalas, kilęs iš pietryčių Šiaurės Amerikos. Vaistinė žaliava yra antžeminė dalis — lotyniškai Passiflorae herba, renkama žydėjimo ir vaisių nokimo metu.

Europos Sąjungoje pasiflora registruota kaip tradicinės vartosenos augalinis vaistinis preparatas lengviems psichinės įtampos simptomams malšinti ir miegui palengvinti. Vartojama nuo 12 metų.

Žodis „tradicinės vartosenos“ čia yra svarbiausias, ir toliau paaiškiname, kodėl.

Ką reiškia „tradicinės vartosenos“ registracija

ES augaliniai vaistai skirstomi į dvi kategorijas. Gerai žinomos vartosenos preparatų veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Tradicinės vartosenos preparatai registruojami kitu pagrindu: gamintojas turi įrodyti, kad medžiaga saugiai vartojama bent 30 metų, iš jų bent 15 metų Europos Sąjungoje.

Pasiflora priklauso antrai kategorijai. EMA augalinių vaistinių preparatų komitetas (HMPC) tai suformulavo tiesiai: nors klinikinių tyrimų duomenų nepakanka, veiksmingumas yra tikėtinas, o saugaus vartojimo istorija pakankama.

Komitetas nagrinėjo ir paskelbtus klinikinius tyrimus. Išvada buvo, kad mažas pacientų skaičius ir rimti tyrimų planavimo trūkumai neleido padaryti jokių tvirtų išvadų.

Praktiškai tai reiškia: pasiflora nėra vaistas nuo nerimo sutrikimo. Ji registruota lengviems įtampos simptomams — tokiems, kurie nereikalauja gydymo, bet trukdo užmigti.

Registruotos indikacijos

EMA monografijoje nurodytos dvi:

1. Lengviems psichinės įtampos simptomams malšinti.
2. Miegui palengvinti.

Abiem atvejais preparatas skirtas suaugusiesiems ir vyresniems nei 12 metų paaugliams. Vaikams iki 12 metų nerekomenduojama, nes duomenų nepakanka.

Ko monografijoje nėra: gydomojo poveikio nerimo sutrikimams, depresijai, panikos priepuoliams ar abstinencijos simptomams. Tokie teiginiai, dažni papildų reklamoje, ES teisiškai neleistini.

Kaip veikia

Tikslus mechanizmas nenustatytas. Labiausiai paplitusi hipotezė — poveikis GABA sistemai: augalo ekstraktai in vitro sąveikauja su GABA receptoriais, o GABA yra pagrindinis slopinamasis neuromediatorius smegenyse.

Verta pabrėžti, kad tai lieka hipoteze. Pasifloros sudėtyje yra flavonoidų (vitexino, izovitexino, orientino), tačiau kuris junginys atsakingas už poveikį ir ar jis apskritai pasiekia smegenis geriamosios dozės atveju, neišspręsta. Skirtingų gamintojų preparatų sudėtis taip pat skiriasi.

Šalutinis poveikis ir atsargumas

Pasiflora laikoma gerai toleruojama; sunkių nepageidaujamų reakcijų monografijoje nenurodyta. Praneštas šalutinis poveikis daugiausia susijęs su raminamuoju veikimu: mieguistumas, galvos svaigimas, sumažėjęs budrumas.

Iš to kyla trys praktiniai apribojimai.

Vairavimas ir mechanizmai. Preparatas gali sumažinti reakcijos greitį. Pirmą kartą vartojant verta įsivertinti poveikį prieš sėdant prie vairo.

Derinys su kitais slopinančiais preparatais. Benzodiazepinai, migdomieji, kai kurie antihistamininiai vaistai ir alkoholis veikia ta pačia kryptimi. Poveikis gali sumuotis.

Nėštumas ir žindymas. Duomenų nepakanka, todėl vartojimas nerekomenduojamas.

Alergija pasiflorai reta, bet galima — pasitaiko odos bėrimo ir dilgėlinės atvejų.

Kada eiti pas gydytoją

Jei simptomai nepraeina per dvi savaites vartojant preparatą, laikas kreiptis į gydytoją. Tas pats galioja, jei nemiga trunka ilgiau nei mėnesį, jei nerimas trukdo dirbti ar bendrauti, arba jei prie nemigos prisideda svorio kritimas, nuotaikos pokyčiai ar mintys apie savižudybę.

Lėtinei nemigai gydyti pirmo pasirinkimo priemone laikoma kognityvinė elgesio terapija, ne raminamieji preparatai — nei vaistiniai, nei augaliniai. Pasiflora šioje vietoje nėra alternatyva gydymui; ji labiau tinka epizodinei įtampai, pavyzdžiui, prieš egzaminą ar po įtemptos dienos.