Gvajava: vaisius su išskirtiniu vitamino C kiekiu

Gvajava (Psidium guajava) yra mirtinių šeimos vaismedis, kilęs iš Centrinės Amerikos. Lietuvos parduotuvėse pasitaiko šviežių vaisių, dažniau — sulčių ir tyrės.

Gvajava yra vaisius, o ne vaistinis augalas. Jo išskirtinė savybė — vitamino C kiekis: apie 228 mg 100 gramuose, maždaug keturis kartus daugiau nei apelsine.

Ką iš tikrųjų žinome apie sudėtį

Toliau — JAV žemės ūkio departamento duomenų bazės reikšmės 100 g šviežio vaisiaus.

Du skaičiai šioje lentelėje yra tikrai neįprasti.

Vitaminas C. Europos Sąjungoje nustatyta referencinė vitamino C paros vertė yra 80 mg. Vadinasi, 100 g gvajavos ją padengia beveik tris kartus. Tai vienas didžiausių kiekių tarp šviežių vaisių.

Vertėtų atsiminti, kad vitaminas C yra jautrus karščiui ir šviesai: džiovintoje ar virtoje gvajavoje jo lieka gerokai mažiau nei šviežioje, o sultyse — priklausomai nuo apdorojimo.

Skaidulos. 5,4 g 100 gramuose yra daug — daugiau nei obuolyje ar apelsine. Rekomenduojama paros skaidulų norma suaugusiam žmogui yra apie 25–30 g, tad viena gvajava duoda pastebimą jos dalį. Didelė skaidulų dalis yra sėklose ir odelėje.

Ką tai reiškia praktiškai

Gvajava naudinga tuo, kuo naudingi visi daug skaidulų ir vitamino C turintys vaisiai: prisideda prie paros skaidulų normos, palaiko normalią imuninės sistemos veiklą ir kolageno susidarymą.

Šie du teiginiai — apie imuninę sistemą ir kolageną — yra tarp nedaugelio ES leidžiamų sveikatingumo teiginių apie vitaminą C. Jie reiškia, kad vitaminas C reikalingas normaliai šių procesų eigai, o ne kad jo perteklius stiprina imunitetą ar gerina odą.

Praktinė išvada paprasta: gvajava yra geras vaisius, jei jį mėgstate ir randate. Vitamino C stokos Lietuvoje išvengti galima ir kur kas prieinamesniais produktais — juoduosiuose serbentuose, paprikoje, brokoliuose, kopūstuose.

Kur baigiasi įrodymai: gvajavos lapai

Papildų rinkoje gvajava dažniausiai parduodama ne kaip vaisius, o kaip lapų ekstraktas, kuriam priskiriamas poveikis viduriavimui, cukraus kiekiui kraujyje ir svoriui.

Čia reikia pasakyti aiškiai: gvajavos lapai neturi Europos vaistų agentūros augalinio vaisto monografijos. Tai reiškia, kad ES nėra pripažintos nei tradicinės, nei gerai žinomos vartosenos indikacijos.

Tyrimų esama — daugiausia nedidelių, atliktų Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse, tiriant lapų nuovirą viduriavimui ar poveikį gliukozės kiekiui po valgio. Jų imtys nedidelės, metodologija nevienoda, o rezultatai nepakankami išvadai. Iš „yra tyrimų“ neišplaukia „veikia“.

Todėl gvajavos lapų preparatų nereikėtų laikyti nei viduriavimo gydymu, nei priemone cukriniam diabetui. Diabetas gydomas gydytojo paskirtu gydymu, o užsitęsęs viduriavimas — ypač su karščiavimu, krauju išmatose ar dehidratacijos požymiais — yra priežastis kreiptis į gydytoją.

Kam atsargiai

Šviežia gvajava daugumai žmonių saugi kaip ir bet kuris kitas vaisius.

Alergija. Reta, bet pasitaiko; dažniau tiems, kas jautrūs kitiems mirtinių šeimos augalams.

Skaidulų kiekis. Staiga suvalgius daug gvajavos gali pūsti pilvą — tai skaidulų, o ne vaisiaus savybė.

Lapų ekstraktai kartu su vaistais nuo diabeto. Kadangi tiriamas jų poveikis gliukozei, teoriškai galimas poveikio sumavimasis. Duomenų mažai, todėl vartojantiems gliukozės kiekį mažinančių vaistų apie tokį papildą verta pasakyti gydytojui.

Nėštumas ir žindymas. Vaisius — įprastas maisto produktas. Koncentruotų lapų ekstraktų saugumas netirtas, todėl jų verčiau atsisakyti.